Stéttastrķšiš į Ķslandi


Hlutdeild rķkustu 1% ķslendinganna ķ žjóšartekjum fór śr ca 3% 1992 ķ ca 20% 2007.

 Sķšast žegar viš hjónin vorum į Ķslandi veltum viš žvķ fyrir okkur hvers vegna viš sęjum nįnast bara lśxusjeppa og gamla litla bķla į götunum. Enga nżlega, mešalstóra fjölskyldufólksbķla. 

 Kannski er skżringin į grafinu hér til vinstri. Žaš kemur śr uppkasti aš ritgerš eftir Stefįn Ólafsson og Arnald Sölva Kristjįnsson. 

Žar kemur fram aš į tķmabilinu frį 1992 til 2007 stękkaši sneiš rķkasta 1% af žjóšarkökunni śr ca. 3% ķ ca. 20%. 

Meš öšrum oršum hafši rķkasta 1% žjóšarinnar žrefaldar mešaltekjur svotil allan tķunda įratuginnm, en tuttugufaldar mešaltekjur įriš 2007.  

Myndin sżnir lķka aš žaš var fyrst og fremst rķkasta 1% sem upplifši žessa rosalegu tekjuaukningu.  Hlutdeild žeirra sem voru ķ topp 2-4% ķ tekjudreifingunni var nokkurnveginn stöšug allt tķmabiliš (Žeir voru meš ca. 2,5x mešaltekjur allt tķmabiliš.) Sama gildir žį sem voru ķ topp 5-10% ķ tekjudreifingunni.

istekjuaukn9208deciles.gif

 Žess vegna er enn svakalegra aš tekjuaukning topp 10% žjóšarinnar var meira en fjórföld - ķ prósentum - tekjuaukning tekjulęgstu 20% žjóšarinnar.

Hagvöxtur bóluhagkerfisins endaši semsagt ķ aldeilis ótrślegum męli ķ vösum 1% žjóšarinnar. En žar aš auki jukust tekjur tekjuhęsta hluta millistéttarinnar mun hrašar en tekjur hinna tekjuminni. 

Ętli žaš sé žetta sem menn eiga viš žegar žeir segja 'Stétt meš stétt'?

Žessi žróun er sérstaklega įhugaverš ķ ljósi žess aš framleišni jókst ekkert sérstaklega mikiš į Ķslandi į žessu tķmabili. Žvert į móti - viš drógumst aftur śr ķ OECD. Braušmolakenning frjįlshyggjunnar gengur annars śt į aš žaš sé gott aš hinir rķku verši enn rķkari, žvķ žį geti hinir oršiš feitir į žvķ sem hrżtur af boršum hinna rķku. En į Ķslandi frjįlshyggjunnar var ekki um neitt slķkt aš ręša. Žeir rķku uršu bara rķkari į kostnaš allra hinna. 

 


Ólögleg lįn

Hér eru nokkrir punktar sem ég vil halda til haga ķ tenglsum viš ólöglega gengistryggš lįn.

 

1. Ef dómurinn stendur - sem hann hlżtur aš gera - žį er um aš ręša svipaša stöšu og fyrir um 30 įrum sķšan, žar sem óšaveršbólgan ķ kjölfar olķukreppunnar įt upp hśsnęšislįn fólks. Sumar fjölskyldur gįtu nįnast endurgreitt óverštryggšu hśsnęšislįnin af vasapeningunum į mešan ašrar fjölskyldur böršust įratugum saman viš aš endurgreiša verštryggš lįn. Munurinn fólst ķ žvķ hvort viškomandi hafši keypt heimili sitt nokkrum įrum fyrr eša seinna.

 

Ef menn vilja tala um óréttlęti ķ žessu sambandi, žį er óréttlętiš ekki meira eša annars kyns en ķ fjölda annarra tilfella žar sem menn eignast hluti ódżrt - til dęmis žegar gengi hlutabréfa hękkar, hśsnęšisverš hękkar osfrv.

 

2. Sumir halda žvķ fram aš hękka žurfi samningsbundna vexti ólöglega gengistryggšu lįnanna til žess aš tryggja fjįrmįlastöšugleika. Meš fjįrmįlastöšugleika er įtt viš aš eigiš fé fjįrmįlafyrirtękjanna lękki ekki of mikiš.

Ef naušsynlegt er aš vķsa til fjįrmįlastöšugleika, žį er žaš vegna žess aš fjįrmįlafyrirękin hafa ekki lagalegan rétt į žessum hęrri vöxtum. Annars vęri vķsaš ķ žann lagalega rétt - fjįrmįlafyrirtęki eru ekki óvön žvķ aš beita žess hįttar röksemdafęrslum.

Žannig aš ķ raun er veriš aš segja aš lįntakendur eigi aš leggja fjįrmįlafyrirtękjunum til aukiš eigiš fé. Žegar menn leggja fyrirtękjum til eigiš fé, žį eignast žeir venjulega hlut ķ fyrirtękinu. Sama gildir ef rķkiš bjargar fyrirtękjunum meš eiginfjįrframlagi, žį eignast žaš fyrirtękin.

Hér er ętlast til žess aš lįntakendur gefi fyrirtękjunum peninga įn žess aš fį neitt į móti, svo aš rķkiš komist hjį žvķ aš kaupa eiginfjįrhlut ķ sömu fyrirtękjum. Žaš er algjörlega frįleitt.

Eigiš fé er hlutdeild eigandans ķ fyrirtękinu. Žegar eigiš fé er upp uriš, žį hafa fyrrverandi eigendur ekkert tilkall til fyrirtękisins lengur. Hvorki 'višskiptafręšilega' né sišferšilega.  Ef žaš žarf aš 'bjarga' SP og Lżsingu, žį ętti žaš aš vera  sjįlfsagt og augljóst aš eigendur fyrirtękjanna eru žar meš oršnir fyrrverandi eigendur. 

 

3. Fram hefur komiš aš žessi lįn hafa veriš ólögleg ķ įratug, og aš amk. samtök fjįrmįlafyrirtękja vissu žetta fullvel. Žetta vissu menn lķka ķ lögfręšideildum og stjórnum fjįrmįlafyritękjanna, hjį FME, Sešlabankanum osfrv. Žaš er augljóst.

Žaš var hins vegar ekkert gert ķ žessu, og žaš var ekki af vanrękslu. Žaš var vegna žess aš Ķslendingar vildu ekki afskipti hins opinbera af svona hlutum. Hugmyndafręšilegur sigur frjįlshyggjunnar į Ķslandi var algjör. (Enda į banniš upptök sķn hjį ESB og IMF.) 

Markmišiš meš žvķ aš banna gengistryggingu lįna er m.a. aš vernda fólk gegn žvķ aš taka of mikla įhęttu ķ fjįrmįlum fjölskyldunnar. Žess hįttar rķkisafskipti - aš vernda fólk fyrir sjįlfu sér - voru ekki comme-il-faut į Ķslandi žegar žessi lįn voru tekin og veitt. Og eru žaš vęntanlega ekki enn.

Margir héldu aš žetta vęri lang ódżrasta leišin til žess aš fjįrmagna hśsnęšiskaup - menn geta rétt ķmyndaš sér hvernig višbrögšin hefšu veriš ef lįnin hefšu stoppuš.

Žaš er rétt aš hafa žetta ķ huga ķ framtķšinni. Til dęmis žegar upp koma hugtök eins og forręšishyggja, "nanny-state" eša "big mother".


Komment um greišsluašlögun

Eftirfarandi er komment į bloggi Marinós G. Njįlssonar um žennan dóm og žessi lög - ég set žaš hér lķka, žar sem markmišiš meš žessu bloggi er nś einusinni aš halda utanum žaš sem mašur er aš pęla.

Žetta er vandasamt mįl aš henda reišur į. Ég er sammįla žér um bankinn ętti aš tapa peningum į žvķ aš lįna manninum. Žaš er ótękt aš įhęttan af žvķ aš sjįst ekki fyrir sé öll lögš į neytandann, en aš nįnast engu leyti į atvinnumanninn sem hann semur viš. Eins ętti bankinn aš hafa rįšgjafarskyldu, žeas skyldu til žess aš segja višskiptavininum aš hann hafi ekki efni į žvķ aš kaupa hśs ef greišslubyršin er hęrri en heildartekjurnar. Sį sem gerši žetta greišslumat hefur augljóslega ekki veriš vakandi ķ vinnunni žann dag.

Grunnurinn aš vanda žessa tiltekna manns viršist žó samkvęmt lżsingu hęstaréttar fyrst og fremst vera sį aš örorkubęturnar duga engan veginn til žess aš framfleyta honum og žremur börnum, sama hvort hann bżr ķ leiguhśsnęši eša eigin ķbśš. Įriš sem hann keypti ķbśšina var greišslubyršin af ķbśšinni hęrri en tekjur hans. Egill Helgason birti nżlega frįsögn tekjulįgrar konu sem gat ekki fengiš lįnaš til žess aš kaupa sér ķbśš žó greišslubyršin myndi verša lęgri en hśsaleigan. Žaš er hin hlišin į žessarri stöšu - ekki aš žaš afsaki bankann ķ žessu tiltekna mįli.

Į móti rįšgjafarskyldu bankans kemur, eins og žś segir, aš lįntakandinn ber sjįlfur įbyrgš į žvķ aš rįšast ekki ķ fjįrfestingar sem hann hefur ekki efni į.

Žaš sem ég er aš reyna aš nįlgast er, aš žaš eru tvęr hlišar į žessu mįli. Ķ fyrsta lagi žį hefur löggjöf, sérstaklega neytendalöggjöf, varšandi fjįrmįlamarkaš og varšandi greišsluerfišleika og greišslužrot veriš ķ ólestri į Ķslandi svo lengi sem elstu menn muna. Žaš er ótękt aš ein mistök geti hneppt fólk ķ ęvilanga fįtękt, hundelt af 'kröfuvakt' og öšru slķku. Greišslujöfnunarlögin eru tilraun til žess aš bęta žessa stöšu. Aš žvķ leyti til getur višmišiš ekki įtt aš vera hvort viškomandi hafi hagaš sér į "įmęlisveršan hįtt", heldur hvort hann muni fyrirsjįanlega geta borgaš skuldina.

Ķ öšru lagi veršur löggjöf um greišsluašlögun aš vera žannig aš menn hafi ekki hvata til žess aš kaupa sér dżra hluti og taka mikla įhęttu ķ von um aš skuldirnar gufi sķšar upp, eša aš taka nż lįn eftir aš žeim er ljóst aš žaš stefni ķ greišsluašlögun. Ég er ekki aš segja aš žetta hafi veriš tilfelliš hjį žessum manni, heldur aš almennt séš verši aš skipta įhęttunni žannig aš bankinn hafi hvata til žess aš gera vandaš greišslumat og veita sęmilega rįšgjöf, og aš lįntakandinn hafi ekki hvata til žess aš reisa sér huršarįs um öxl. Žaš er vęntanlega žetta sem menn hafa įtt viš žegar žeir settu skilyršiš um "įmęlisveršan hįtt" inn ķ lögin, enda stendur žaš viš hlišina į skilyrši um aš menn megi ekki taka lįn meš "rįšnum hug" um aš leita greišsluašlögunar.

Lögin um greišsluašlögun (24/2009) stefna augljóslega aš žvķ aš nį žessum markmišum, en įn žess aš žekkja žetta tiltekna dęmi ķ meiri smįatrišum er erfitt aš įtta sig į žvķ hvort undantekningarįkvęšin sem beitt er ķ žessu tilfelli séu of breitt oršuš. Žaš virkar óneitanlega sem svo aš žaš hefši veriš sanngjarnt aš fella nišur hluta af skuldum žessa manns. En spurningin hlżtur aš vera hvernig vęri hęgt aš laga lögin, žannig aš jafnvęgiš yrši betra?

Tżndi įratugurinn

 

Framleišni pr vinnustund ķ OECD 1998-2008

Taflan hér til hlišar sżnir framleišni pr. vinnustund ķ OECD. Žetta kemur śr danskri skżrslu (CEPOS, tilvitnun felur ekki ķ sér mešmęli aš öšru leyti). 

Tölurnar sżna kaupmįtt žjóšartekna deilt meš žeim fjölda vinnutķma sem žurfti til aš 'skaffa' žjóšartekjurnar. Žetta er besti męlikvaršinn į efnahagslega velferš, og gefur ķ raun til kynna hversu hįtt tķmakaup žjóšarbśiš greišir borgurunum, žegar allt er tekiš meš ķ reikninginn. 

Žar sem žetta kemur śr danskri skżrslu, žį eru tölurnar 'stašlašar' meš žvķ aš nota dönsku tölurnar sem grunn. (Žeas aš framleišnin er gefin upp sem hlutfall af framleišni ķ Danmörku.)

Taflan talar um margt sķnu mįli. Įriš 1998 voru Ķslendingar nśmer 19 af 29 ķ OECD. Viš höfšum svipašar tekjur af hverri vinnustund og Spįnverjar.

Į įratugnum fram til 2008 - bóluįrunum, ķslensku gullkortaöldinni, öld frjįlshyggjunnar - dróst Ķsland afturśr hinum OECD löndunum. Reyndar lękkušum viš bara um eitt sęti, en žaš helgast af žvķ hversu fįtęk löndin sem eru nešar en viš voru til aš byrja meš.

Löndin sem hafa minni framleišni en viš eru lönd eins og Grikkland, Slóvakķa, Portugal og Ungverjaland. 

Hins vegar höfšu Spįnverjar 18% meira upp śr hverri vinnustund en Ķslendingar įriš 2008, en höfšu nįnast žaš sama įriš 1998. 

Ķ samanburši viš noršur evrópsk lönd kemur įratugur frjįlshyggjunnar enn ver śt. Žjóšverjar höfšu 23% meira upp śr hverri vinnustund 1998, en 40% meira įriš 2008. Svķar, sem viš jś stöndum framar aš flestu leyti, žénušu 11% meira en viš įriš 1998 en 27% meira įriš 2008. 

Aušvitaš hefur kreppan einhver įhrif į žetta, en bankahruniš varš žó ekki fyrr en ķ lok įrs 2008, eftir aš megniš af žjóšarframleišslu žess įrs var framleidd. Žannig koma įhrif kreppunnar ekki sterkt fram fyrr en viš höfum sambęrilegar tölur fyrir 2009. Žar aš auki veršur aš hafa ķ huga aš žaš er lķka kreppa ķ hinum löndunum. Tölurnar eru geršar upp śt frį kaupmętti (PPP), svo ekki er hęgt aš kenna gengissveiflunum um. 

Žannig aš nišurstašan er sś, aš žetta var afrakstur bólunnar įšur en įhrif kreppunnar voru komin fram. Viš drógumst fyrst afturśr, svo fórum viš į hausinn. 

 


Ekki veršur bókvitiš ķ askana lįtiš

Mašur nokkur gefur ķ skyn, aš gagnrżni į skort fyrrverandi sešlabankastjóra į menntun viš hęfi hafi einkum stafaš af žvķ aš sumir žeirra sem gagnrżndu hafi sjįlfir veriš hagfręšingar.

Žaš er fyndiš til žess aš hugsa aš mašur žessi hefur sjįlfur ritaš kennslubękur ķ hagfręši, įn žess žó aš hafa sjįlfur žegiš kennslu ķ hagfręši. Og hlaut stöšu lektors viš hįskólann žó hann hafi ekki veriš metinn hęfur af žeirri nefnd, sem skipuš var til matsins. Enda hefur viškomandi menntun ķ sagnfręši og heimspeki, en gegnir stöšu prófessors ķ stjórnmįlafręši.

Mašur gęti freistast til žess aš dylgja um aš skošanir Hannesar Hólmsteins į gildi formlegrar menntunar ęttu rętur ķ ašstęšum hans sjįlfs.

En žaš vęri aš leggjast lįgt. Jafn lįgt og žetta.


80 įra žagnarbindindi um launin mķn

Egill Helgason birtir bréf manns um lögin varšandi gögn sannleiksnefndarinnar. Bréfiš viršist byggja į žeim skilningi sem kemur fram ķ ótrślega slakri frétt Stöšvar tvö um lagafrumvarpiš.

Žessi lög fjalla um tvennt:

Ķ fyrsta lagi aš rannsóknanefndin megi birta hvaša upplżsingar sem er ķ skżrslunni, žó žaš brjóti trśnaš, bankaleynd og persónuverndarįkvęši, og aš žaš sé ekki hęgt aš kęra starfsfólk nefndarinnar fyrir žetta.

 

Ķ öšru lagi, aš žeir grķšarlegu gagnagrunnar sem rannsóknarnefndin hefur verši geršir ašgengilegir fyrir rannsóknir annarra ašila į hruninu. Žjóšskjalasafn Ķslands geymi žessa gagnagrunna, og aš hęgt verši aš fį ašgengi aš žeim til rannsókna į hruninu.

 

Ķ žessum gagnagrunnum eru svo til allar fjįrhagsupplżsingar um svo til alla Ķslendinga, ekki bara žį sem komu aš hruninu. Vęntanlega stendur žarna til dęmis hvort og hversu mikiš Egill Helgason hefur millifęrt į konuna sķna į įrinu 2007 og hvaš Höskuldur Kįri Schram hefur ķ laun. Aušvitaš veršur svona gagnagrunnur aš vera žannig aš ekki sé hęgt aš fletta upp į einstökum ašilum. Žaš er bara lógķk fyrir bśrhęnur.

 

Žetta eru ekki lög um aš ritskoša skżrsluna.

Žetta eru ekki lög um aš skżrslan verši ekki birt.

Žaš stendur ekki orš ķ žessum lögum um nišurstöšur nefndarinnar, annaš en aš ekki sé hęgt aš kęra starfsfólkiš fyrir aš birta žęr.

 

Žetta er semsagt ašgerš til žess aš tryggja aš starfsfólk nefndarinnar geti birt nišurstöšurnar įn žess aš óttast hefndarašgeršir, og til žess aš auka ašgengi fręšimanna aš žvķ aš gera rannsóknir į gagnagrunninum.

 

Samt trompast hópur manna, meš Egil Helgason ķ fararbroddi, og žeir verstu tala eins og žaš sé veriš aš fremja glępi gegn mannkyninu.

Og svo er talaš um "spunamaskķnu Samfylkingarinnar". Žetta mįl er ętti aš vera hreinręktašur winner fyrir hvaša almannatengil sem er. Žaš er žessum svoköllušu "spunameisturum" til ęvarandi skammar aš svona rugl umręša geti hafa komiš upp um žetta mįl.

Hvernig getur žaš veriš aš žaš fyrsta sem almenningur heyrir af žessu mįli sé frétt į Stöš 2, žar sem kemur ekki einusinni fram til hvers žetta sé gert eša hvaša upplżsingar séu ķ gagnagrunninum?


Frįbęrt

Žaš er žarft, hagkvęmt og réttlįtt aš skattleggja aršgreišslur einkahlutafélaga į sama hįtt og launagreišslur.

Śtfrį hagkvęmnisjónarmiši į ekki aš skipta mįli hvaš tekjur manna eru kallašar, eša ķ hvaša reit žęr eru skrifašar ķ bókhaldinu. Tekjur eru tekjur, og žaš felst sóun ķ žvķ aš skattareglurnar żti undir aš menn rįši til sķn lögfręšinga og endurskošendur til žess aš stofna skśffufyrirtęki, halda fyrir žau bókhald og svo framvegis. Hagkvęmara vęri aš lögfręšingarnir og endurskošendurnir ynnu aš žvķ aš skapa veršmęti.

Eins er žaš fullkomlega óréttlįtt aš menn geti lękkaš skatthlutföll sķn meš brellum sem ķ raun eru ekkert nema hrókeringar į blaši.

Tökum sem dęmi išnašarmann sem hefur reksturinn ķ einkahlutafélagi. Žį er žaš, ķ teorķunni, einkahlutafélagiš sem vinnur verkin, kaupir til žess vinnuafl išnašarmannsins og borgar honum laun fyrir. Launin eru aušvitaš lęgri en tekjurnar, svo žaš standa peningar eftir ķ hlutafélaginu sem išnašarmašurinn fęr ķ arš.

En žessi teorķa hefur engin tengsl viš raunveruleikann, žvķ einkahlutafélagiš er ķmynduš persóna sem ekki finnst ķ raunveruleikanum. Ķ raun er žaš išnašarmašurinn sem vinnur verkin og fęr borgaš fyrir žau. En hann sleppur ódżrar ķ skatt, af žvķ aš hann borgar endurskošanda fyrir aš redda žvķ.

Og aš sķšustu mį benda į, aš skattlagning aršgreišslna milli fyrirtękja dregur śr lķkunum į aš ein stęrsta meinsemd śtrįsarsamfélagsins fįi žrifist: nefnilega einkahlutafélagaflękjurnar. Žessar samstęšur skśffufélaga sem höfšu tvö markmiš: aš koma ķ veg fyrir aš nokkur utanaškomandi (td. bankar og eftirlitsašilar) gęti skiliš hver ętti hvaša fyrirtęki, og aš aušvelda mönnum aš koma fé undan skatti. Žeim mun hęrra sem aršgreišslur milli fyrirtękja eru skattlagšar, žeim mun meiri lķkur eru į aš menn hafi beina eignarašild aš fyrirtękjum sķnum. Žetta er hlutur sem aš ósekju mętti taka upp, fyrst į annaš borš er veriš aš fikta ķ skattlagningu einkahlutafélaga. 


mbl.is Hluti aršgreišslna skattlagšur
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Arion

Śr žvķ stjórn Kaupžings ętlar į annaš borš aš skipta yfir ķ nafn śr grķskri gošsögn, žį hefši Ķkarus kannski veriš meira višeigandi.

Superfreakonomics

Fyrir įhugafólk um 'loftslagsmįl' og/eša "snišuga" hagfręši mį benda į žennan ritdóm, žar sem m.a. er fjallaš um hugmyndir um geoengineering.

Myndlygar

Egill Helgason bendir į aš į žeim myndum sem fylgja žessarri 'fréttaskżringu' sé, auk bankamanna og embęttismanna, aš finna myndir af tveim rįšherrum: Björgvini G. Siguršssyni og Įrna Mathiesen. En ķ fundargerš stjórnar Glitnis frį žvķ aš įkvöršunin sem um er fjallaš var tekin kemur fram aš hśn hafi veriš 'ķ samrįši viš' Geir Haarde og Įrna Mathiesen. Hvergi er minnst į Björgvin G.

 

Nś gęti einhver sagt aš Björgvin hafi veriš rįšherra bankamįla. Og žaš er rétt, žó margt bendi til žess aš hann hafi haft minni aškomu aš mįlefnum bankanna en ešlilegt hefši veriš - Sjįlfstęšisflokkurinn og Davķš Oddsson hafi stżrt žar eftir hentugleikum. En aušvitaš er Björgvin einn žeirra sem bera įbyrgš.

 

Ašrir gętu sagt aš žaš sé ólķklega tilviljun aš žarna sé rįšherra samfylkingarinnar spyrtur viš mįl sem fyrst og fremst tengist Sjįlfstęšisflokknum - ķ gegnum forsętisrįšherrann og fjįrmįlarįšherrann sem voru beinir žįttakendur ķ gjörningnum, og ķ gegnum žann Illuga Gunnarsson, nefndarmann ķ Efnahags- og skattanefnd og nśverandi žingflokksformann, sem sat ķ stjórn sjóšsins sem veriš var aš redda. 

Žann Illuga Gunnarsson sem ķ fimm įr var ašstošarmašur Davķšs Oddssonar, nśverandi ritstjóra Morgunblašsins.

 

Hvaš sem žvķ lķšur, žį er ljóst af fundargeršum stjórnar Glitnis aš žaš var Geir Hilmar Haarde sem beitti sér persónulega til žess aš fį Glitni til žess aš kaupa bréf FL og Stoša śr peningamarkašssjóši Illuga. En žó er engin mynd af honum meš frétt Morgunblašsins. Hans er heldur ekki getiš į lista hinna įbyrgu. 

 

Ętli žaš sé blįa höndin sem žarna fer meš penna?


mbl.is Landsbankinn: Almenningur borgar vegna įkvaršana embęttismanna
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband